S. Jobsas išlaisvino idėjas

Pasiknaisiojus galvoje, ieškojau to momento, kada teko pirmąsyk susidurti tiesiogiai su kokiu nors „Apple“ produktu. Tai buvo pats pirmas mano kada nors nagrinėtas, čiupinėtas, spaudinėtas tikras nešiojamas kompiuteris dėdės namuose. Jo vardas buvo „Apple PowerBook 520c“. Ryškus, spalvotas ekranas. Vietoj visokių pelių ar ratukų žemiau klaviatūros puikuojasi lietimui jautrus plotas, o man, pirmąsyk tokį dalyką reginčiam ir bandančiam naudoti viskas intuityvu ir natūralu. O ir pelę ekrane atvaizduoja ne vienspalvis teksto eilutės aukščio stačiakampis, o rodyklė. Ja valdžiau tikrą grafinę aplinką, kol kitame tuose namuose stovėjusiame stacionariame kompiuteryje dūzgė „MS-DOS“ sistema, laukdama savo raganiaus ar burtininko ir prakeiksmų, rašomų klaviatūra.

Bent jau toks ryškus buvo tas kontrastas mano dar vaiko akimis, kuriam, nors ir patikdavo žiūrėti kaip kiti dirba kompiuteriu, visgi pirmenybę teikiančiam žaidimams. Taipogi pamenu, kaip čiupinėjau pirmą MP3 grotuvą, kuris jau naudojo ne CD laikmenas, o savo viduje turėjo net 10 GB talpos kietąjį diską. Tai buvo „Creative“ firmos „kaladė“ – pagal dizainą ir matmenis jis imitavo CD grotuvų formas, o svėrė netoli kilogramo, bent jau taip atrodė. Tai tikrai nebuvo tas dalykas, kurį norėčiau visur su savimi nešiotis. Nė viename drabužyje neturėjau pakankamai didelės kišenės, į kurią šis griozdas tilptų. Ant jo korpuso padabintą užrašą „Portable“, matyt, reikėjo suprasti kaip gilią ironiją ar net pasišaipymą iš vartotojo. Keliais metais vėliau išgirdau ir gyvai apžiūrėjau „iPod“. Vėlgi, kontrastas buvo dramatiškas.

Daugumai žmonių, niekad nečiupinėjusiems ar tuo labiau neturėjusiems Steve’o sukurtų produktų pasirodys, jog šis žmogus su jais ir jų skaitmenine gyvenimo puse neturi nieko bendra. Tačiau „Apple“ konkurentų produktuose, kuriuos šie žmonės naudoja, Steve’o įtaka ganėtinai neužmaskuota ir kartais net pernelyg atvira. Turite patogų, kompaktišką MP3 grotuvą? Iki „iPod“ visi grotuvai buvo griozdai (kaip ir mano minėtas „Creative“ šedevras).

O kaip jūsų išmanusis telefonas ir jo lietimams jautrus ekranas? Iki „iPhone“, telefonai buvo apsikabinę savo klaviatūras arba turėjo ekranus, kuriuos reikdavo badyti pagaliuku, sąsajos buvo lėtos, ribotos, nepatogios, nenatūralios. Internetas juose buvo lėtas, nepatogus – ne pati jaukiausia vieta lankytis.

Planšetės – bene viena naujesnių technologijos madų. Taip, jos buvo ir gerokai prieš „iPad“. Pati „Apple“ turėjo tokį dalyką kaip „Newton“ – dar visai neseniai keliskart teko sukeverzoti savo parašą kurjeriams ant šio senuko. Tačiau tarp tų ekstremalumų prieš „iPad“ buvo didžiulės, nepatogios, trumpai veikiančios planšetės, dažniausiai „varomos“ lietimui beveik nepritaikytomis „Windows“ versijomis.

Jų kaina, sudėtingumas, panaudojimo ribotumas darė tas planšetes visiškai nišiniu produktu, nepatraukliu ir bereikšmiu namų vartotojų akyse. Dažnai net ir tos nišinės rinkos (pavyzdžiui, medicina) pastarąsias ignoruodavo. „Apple“ pasiūlytas variantas tai pakeitė, konkurentų plagiatai – taip pat.

Turite nešiojamą kompiuterį? Jo ekrane matote ne mirksintį kursorių, įnirtingai laukiantį, kol klaviatūra „išpilsite“ burtažodiškas komandas, o turite grafinę aplinką ir jei kompiuterio gamintojas nors kiek pasistengė jūsų patogumo labui, naudojate ne prijungtą pelę, o lietimams jautrų plotelį (ne lituanistams šis įrenginys dar geriau žinomas kaip „touchpad“). Galbūt tas naudojamas kompiuteris turi rimtesnes estetines savybes dėl to, kad nėra surinktas vien iš trapių, barškančių, pigių plastmasinių detalių. Galbūt jo baterija išties ilgai dirba ir jau ne pirmus metus. O gali būti, kad tas nešiojamas kompiuteris priklauso ultra nešiojamų („ultrabook“) klasei. Juk tai kažkur girdėta – regis, „Macbook Air“, „Mac OS“ (nuo pat senosios „Mac OS 1.0“ iki ateinančios „OS X Mountain Lion“).

Šitoje vietoje, manau, pakaks ir šių, kone akimirksniu į galvą atėjusių pavyzdžių. Visa tai yra šio žmogaus iškristalizuotos idėjos. Net jei kartais ir negimusios būtent jo galvoje, tačiau jo išlaisvintos, materializuotos, tikros. Apžvelgus netolimą praeitį, žinoma, viskas tuo nesibaigia. S. Jobso „D5“ konferencijoje minėti kompiuterių vartojimo paradigmos pokyčiai jau vyksta ir šiam žmogui išėjus už scenos. Tiek „Apple“, tiek paskui šią madą sekantys jos konkurentai pradeda eiti link unifikuotumo ir paprastumo. O ir taip išsiskaidžiusiame ir dažnai sudėtingame skaitmeniniame pasaulyje to galėtų būti tik daugiau.

Asmeniškai, esu dėkingas Steve’ui už tą paprastumą („Mac OS X“, kuriai svetimi tokie dalykai kaip antivirusinė programinė įranga, diskų defragmentavimas, kalnai varnelių, punktelių, mygtukas „Apply“, legendiniai „Blue Screen Of Death“ ir visas kitas mazochizmas), estetiką („PowerMac G4 Cube“ puikuojasi Niujorko Modernaus meno muziejuje (MoMA)) natūralumą (tiek naudojant „iOS“ įrenginius, tiek „Mac“ kompiuterius), kone maniakišką dėmesį į smulkias detales (kadangi man pačiam šis bruožas yra nesvetimas, tuo labiau tai vertinu kituose asmenyse ir jų veikloje). Na, ir už tą visada inovatyvų žingsnį į priekį, kuris, nors dažnai ir netiesiogiai, bet visgi stipriai paliečia mano ir kitų skaitmeninius gyvenimus. Tai ir yra atsakymai į pagrindinį klausimą – Kodėl S. Jobs’as užkariavo pasaulį?

Straipsnis originaliai publikuotas 2012 m. kovą, Lrytas.lt skelbtam konkursui.